Nėra vadovo būti geru tėvu ar gera mama. Tačiau kai susilauki vaiko, pradedi tyrinėti, kaip galėtum tapti idealia mama, o tai yra tas pats, kas apsispręsti ir daryti viską, kas, tavo manymu, yra tinkama geram gyvenimui. veisimas savo vaikų. Bendravimas, empatija, meilė, besąlygiška parama yra keletas pagrindinių ramsčių, būtinų norint būti tėvais, ugdančiais savo vaikus emocinio intelekto..
Tėvai, kurie ugdo emocinę intelektą, turės daugiau žinių apie savo vaikus, bet visų pirma apie save. Kažkas esminio, kad būtų galima stebėti ir atpažinti vieno ir kitų jausmus, mintis. Taip pat gebėti užjausti kitus žmones, o svarbiausia – vaikus: atpažinti emocijas.
Kaip užauginti vaikus su emociniu intelektu
Kai tėvai ugdo emocinį intelektą namuose, ne tik gauna naudos kaip tėvai, bet ir ilgainiui yra didelė nauda vaikui jo evoliuciniam ir integraliam vystymuisi. Bet dabar, kaip galime ugdyti ir plėtoti tokio tipo intelektą?
emocijų pripažinimas
Turime sugebėti atpažinti kiekvieną emociją, kurią jaučiame arba kurią jaučia aplinkiniai žmonės. Žmonės taip sako nuo dvejų ar trejų metų vaikai jau suvokia daugelį pagrindinių emocijų. Kaip tėvas ar mama, turėtume pasistengti jo paklausti, kas su juo vyksta, būti šalia ir net išsakyti, ką jaučiate, kai jis jį tokį mato.
suprasti emocijas
Jei mažieji žino, kas jie yra, dabar kitas žingsnis – stengtis, kad jie juos suprastų. Tai atsitinka maždaug 5 ar 6 metų amžiaus. Belieka jiems paaiškinti, kad tai, ką jie jaučia, yra reakcijos į tai, kas jiems patinka ar nepatinka. Štai kodėl visada turite rasti kilmę, kas iš tikrųjų sukelia tai.
Valdykite pyktį ir kitas emocijas
Galbūt vienas iš labiausiai mums rūpimų yra pyktis. Štai kodėl mes privalome padėti jiems kontroliuoti visas emocijas, kurias jie jaučia. Nors tai nėra lengva užduotis, skirkite jam laiko ir leiskite jam išreikšti save, kad jis paleistų viską, kas jį atvedė į tokią būseną. Norėdami jį nuraminti, tai darysime ir per žaidimus, kvėpavimo techniką ir pan.
išmokti motyvuoti
Motyvacija yra vienas pozityviausių dalykų, kuriuos turime gyvenime. Todėl labai svarbu, kad mažieji pradėtų tai atpažinti nuo pirmųjų gyvenimo metų. su motyvacija jie pamatys dalykus iš skirtingų požiūrių, jausis pilnesni energijos ir žinos, kaip valdyti visas problemas Geriausias įmanomas būdas. Su jais kalbėsime apie jų svajones, skonį ir lūkesčius. Padėti jiems visais įmanomais būdais.
Kaip šeima įtakoja emocinį vystymąsi
Tėvai, kurie rūpinasi savo asmeniniu ir emociniu vystymusi, galės suprasti tokias svarbias sąvokas kaip:
- meilė
- Priežiūra
- nerimauti
- Saugumas
- ryžtingas bendravimas
- O kas geriau... galėsite tai perduoti savo vaikams.
Vaikai mokosi imituodami ir tai, ką jie mato namuose, bus tai, ką jie įtrauks į savo asmenybę, kad ateityje būtų daugiau ar mažiau sėkmingi suaugusieji. Sėkmė nepasiekiama materialinėmis gėrybėmis ar turint daugiau pinigų, sėkmė pasiekiama įvertinus dalykus, kuriuos gyvenimas mums siūlo kiekvieną rytą pabudus. Todėl galime sakyti, kad šeima yra veidrodis mažiesiems. Jie žiūri į save minėtame veidrodyje ir bandys sekti kai kuriuos iš tų modelių, kuriuos mato atsispindėjus. Taigi šeimos daroma įtaka nepilnamečiams yra gyvybiškai svarbi. Todėl, jei norime jiems padėti, turėsime atlikti keletą veiksmų.
Pavyzdžiui, neturėtume slėpti meilės vienas kitam ir visada rodyti pagarbą bei meilę, kurią jaučiame vienas kitam. Žinoma, taip pat svarbu emocinei raidai, galimybei leisti laiką su vaikais. Jie visada turėtų būti mūsų planuose ir skirti jiems kokybiško laiko. Svarbi kiekviena akimirka, praleista su šeima. Nes juose mažieji galės išmokti tokių vertybių kaip dėkingumas, sąžiningumas ar komandinis darbas ir dar daugiau.
Kaip būti emociškai protingu tėvu
Galbūt tai šiek tiek kartojasi iš anksčiau minėtų dalykų, bet verta prisiminti. Nes norėdami būti geru tėvu ar motina, turinčiu emocinį intelektą, turime būti savo kasdienybėje. Būtent, praktikuokite savo pavyzdžiu prieš mokydami to savo vaikus. Štai kodėl mes turime atpažinti kitų žmonių jausmus mums, bet neturime jų teisti ar klijuoti etiketėmis. Tačiau turime leisti kiekvienam jaustis arba kentėti laisvai.
Kitas tobulas žingsnis yra visada kurkite pasitikėjimo aplinką. Nes taip aplinkiniai (vėliau vaikai) žinos, kad tikisi, kad atvirai pasikalbėsite apie viską, kas vyksta. Leiskite jiems kalbėti ir visada pasiūlykite savo petį, kai jiems to reikia. Atsidūrimas kitų vietoje yra empatija, kurią, nors daugelis žmonių žino, kaip tai atpažinti, ne visi praktikuoja pavyzdžiu.. Taigi, pirmyn, nes tai tikrai svarbu. Galiausiai ieškoma būdų ar metodų, kaip susidoroti su šiomis emocijomis, kai jos nėra pačios pozityviausios.
Emocinis intelektas ugdant vaikus turi būti atliekamas kiekvieną dieną, kasdieniame gyvenime, būti paprastas ir tikras. Tam jūs turite palaikyti ryšį su savo jausmais ir mokėti juos atpažinti pavyzdžiui, suprasti, kodėl šaukiame, kodėl pykstamės, kodėl juokiamės ir t. Tokiu būdu turime turėti leidimą, kad galėtume jausti, verkti, apkabinti, kovoti, juoktis, klysti, išklausyti kitus ir save, atleisti, prašyti atleidimo, kalbėti apie jausmus, mylėti, suprasti ... vystytis.
Kas šeimoje svarbiau: intelektualus ar emocinis intelektas?
Visi tėvai nori, kad jų vaikai gautų gerus pažymius, mokytųsi, būtų išsilavinę, ir tai yra visiškai teigiama. Jei jie visa tai daro, bet neturi empatijos, nemoka bendrauti su kitais ar nemoka valdyti savo jausmų, ar jiems pasiseks laukiama sėkmė? Na, reikia pasakyti, kad nei intelektualinis intelektas, nei emocinis intelektas pats savaime nėra svarbus. Jie reikalingi, jie papildo vienas kitą, nes vienas sustiprins kitą. Abu galima užsidirbti pastangomis, darbu ir tai, ko išmokta, pritaikyti praktiškai. Taigi, kai jiedu susijungs, mažųjų ateitis tikrai bus teigiama. Nutinka taip, kad kartais ne visi reikalingi įrankiai įdedami į emocinį intelektą, o gal ir ne tiek, kiek intelektualiniam intelektui. Balansas yra sveikesnio gyvenimo pagrindas!